Appendix:Swadesh lists for Niger-Congo languages

Definition from Wiktionary, the free dictionary
Jump to: navigation, search

This is a table of Swadesh lists for Niger–Congo languages.

  • Yoruba (Southwestern Nigeria) — Benue–Congo branch
  • Igbo (Southeastern Nigeria) — Benue–Congo branch
  • Mandinka (Guinea, Gambia, Mali) — Mande branch
  • Wolof (Senegal) — Atlantic branch
  • Fula (Senegal, Mali, Mauretania, Gambia, Guinea-Bissau, Guinea, Sierra Leone, Burkina Faso, Benin, Niger, Nigeria, Cameroon, Tchad, Sudan e.a.) — also called Peulh, Pular, Fulani, Fulfulde; Atlantic branch
  • Vai (Liberia, Sierra Leone) — Mande branch
English Yoruba Igbo Mandinka Wolof Fula Jango Vai Lang8
1 I émi, mo mụ m, n ma mi mi ŋ
2 you
(singular)
ìwọ, (informal);
ẹ̀yín (formal)
gị ali, i nga a é í
3 he ó, òun a mu o (mo) o a
4 we àwa, a ányìnwà (incl.),
ányì-nílé (excl.),
nu en (incl.), min/men (excl.) an
5 you
(plural)
ẹ̀yin únù-nílé ngeen on un
6 they àwọn ñu b'e wèn anú
7 this eléyí, èyí ñing lii d'un di kɛ mɛɛ̃
8 that èyí, èyítí, ohun tí woo lele, lale d'un da kɛnú
9 here ibí, níhàyín jang d'oo nínyɛ
10 there lọhun, nibẹ jee fa ton núũ
11 who tani, ẹnití kan hommbo (plural: homb'e) kòn
12 what kíni, kínlá, èwo lan honnd'un sìn mɓe
13 where ibo, níbo, níbití ana, fan hoto,toye mínyá
14 when ìgbàtí honnde, ndeye mínyá banda
15 how , báwo naka ñaadii honno, noye káma
16 not , déedéet alaa na'a máã
17 all gbogbo, olúkúlùkú bee fow, fop, fuu pèpè kínɛ́ĩ
18 many púpọ̀, pọ̀, ọ̀pọ̀lọpọ̀ buy, d'ud'aal kúluŋ ɓa
19 some díẹ, kan, àwọn kan yoga ɓɔ́ɔ
20 few díẹ sedd'a kpɔ́ fɛlá
21 other òmíràn, míràn go'o mandé
22 one mení, ọ̀kan otu kiling benna goto (human), go'o oko lɔndɔ́
23 two méjì abua fula ñaar did'o (human), did'i fɛlá
24 three mẹta atọ saba ñetta tato, tati sakpá
25 four mẹrin anọ naani ñenent nayo, nayi náãni
26 five màrún ise luulu juróom jowo, jowi sóólú
27 big nlá, tóbi, gbórin ukwu mawd'o, maw- ɓa
28 long jìnnà, gùn, pẹ́ juutugol (=to be long/tall/big) tɛ jaŋ
29 wide gbòrò, jìnnà mbara njaju já kolo
30 thick nípọn gouma,tekki kpɔ́tú
31 heavy wúwo ike teddugol (=to be heavy) fahanyá
32 small kéré, diẹ ntakiri famar leŋ
33 short kúrú rabb'id'ugol (=to be short),dammud'o kúndú
34 narrow tóró, híhá, kpachiri b'idd'i lɔ kpátiya
35 thin tínrín, tẹ́rẹ́ (?) shaud'o kpányá
36 woman obìnrin nwanyị debbo (plural: rewb'e) musú
37 man
(adult male)
ọkùnrin nwokè góor gorko (plural: worb'e) kpakoo
38 man
(human being)
ènìyàn ndì mmadụ nedd'o (plural: yimb'e) mɔ kɛ́ndɛ́
39 child
(a youth)
èwe, ọmọ, ọmọdé xale b'idd'o (plural: b'ibb'e) ɗléŋ
40 wife ìyàwó, aya musoo b'eyngu,kore musú
41 husband ọkọ kee, kewo moodi.gorko kaí
42 mother ìyá, abiyamọ nne naa yaay neene.yaaye ɓa
43 father bàbá nna baabaa baay baaba fa
44 animal ẹran kullun,mardi marle(plural) kɛ́ndɛ́ feŋ
45 fish ẹja azu ñewo jën linngii (plural: liyy'i) nyínyɛ́
46 bird ẹiyẹ, ẹyẹ abìyẹ́ (?) nnụnụ, okuko
(chicken)
kunoo picca sondu ( plural: sholli) kondé
47 dog ajá nkịta xaj rawaandu, bareeru,kutiru wulú
48 louse iná igwu duñoo, karankoo teen tenga (plural: tend'i) nyaá
49 snake ejọ́ agwo capatoo, saa jaan, saa mboddi kalá
50 worm ekòló, kòkòròìdinaràn idide kaliyaa saan ngilnga (plural: gild'i) tɔɔnɔ́ɔ̃
51 tree igi osisi kapalipaloo,
yiroo
garab lekki kɔŋ
52 forest igbó, ẹgàn ohia ladde fílá
53 stick
(of wood)
kùmọ, ọgọ (?) sauru kɔŋ
54 fruit éso, ọmọ bibb'e-ledd'e kɔŋ kpɔ́
55 seed irúgbìn, irúmọ audiri kpɔ́
56 leaf ewé d'erol,hako jamɓá
57 root gbòngbò, ìpilẹ̀sẹ̀ d'ad'ol súú
58 bark
(of tree)
èpo igi shebb'e fóo
59 flower òdòdó piindi jamɓá fu
60 grass koríko nax fud'o pii
61 rope okùn boggol julú
62 skin
(of a person)
ara der gurii,laral kpoló
63 meat
(as in flesh)
ẹran jíjẹ suboo yaapa teewu,kusel suyɛ́
64 blood ẹ̀jẹ obara y'iiy'am woí
65 bone egungun ọkpụkpụ k'i'al kúú
66 fat
(noun)
ọ̀rá b'ellere ɓɛ bhuutɛɛ
67 egg ẹyin nen boofo,b'occod'e kéí
68 horn ìwo luwal ɓúú
69 tail ìrú wissho fɛ́nyɛ́
70 feather
(rather not down)
ìyẹ́ ẹyẹ tiyo wiyengo,leb'ol kundíi
71 hair irun abubara kawar cukulol (plural: sukuundu), gasa kundíi
72 head orí isi kungo boopa hoore kuŋ
73 ear etí nti tuloo noppa nowru (plural: noppi) tólo
74 eye ojú anya ñaa bet, bot yiitere (plural: gite) já kpɔ́
75 nose imú imi nungo baken hinere, kinal súŋ
76 mouth ẹnu onu daa hunnduko
77 tooth
(rather not molar)
ehín eze ñingo boñ nyiire (plural: nyiiy'e) nyíŋ
78 tongue ahọ́n ire nengo laameñ demngal nɛɛ̃
79 fingernail èékánná ìka ọwọ́ (?) fed'e ngo ɓóló loi kɛnji
80 foot ẹsẹ̀ ukwu singo koyngal.kosngal keŋ
81 leg ẹsẹ̀ singo tanka kos ngal keŋ
82 knee orúkún, ekún ikpere kumbalingo óom howru (plural: koppi),hosb'u ndu kúmɓéé
83 hand ọwọ olu buloo loxo junngo (plural: juud'e) ɓóló
84 wing ìyẹ́ apá biyeli,bippod'i kafa
85 belly inú, ikùn afo konoo biir reedu ɓú
86 guts ìfun cewd'i (singular: sewngol),ketetti nuú
87 neck ọrùn, ẹ̀mí olu kango baat hoyy'udu.daande káŋ
88 back ẹ̀hìn azu kooma b'aawo kɔ́ɔ tɛ
89 breast ọmú, ọyọ̀n ara sunjoo enndu (plural: end'i); kunndulal = nipple susu
90 heart ọkàn obi jusoo, kijoo b'ernde kpuu
91 liver ẹ́dọ imeji jusoo, buñoo ke nye falá
92 to drink mu ming naan yarugol mi
93 to eat jẹ, jẹun domo lekka nyamugol lɔŋ
94 to bite gé jẹ, bù jẹ maata soppugol, nngattaka kiŋ
95 to suck mu ọmú, fi ẹnu fà mu murugol saha
96 to spit tutọ́ kartugol tɛ ka
97 to vomit , pọ̀ jade woccu tutugol fɔnɔ
98 to blow
(as wind)
mí kíkanfẹ́ (?) lud'ugol tuu
99 to breathe foofugol fiyá ɓɔ
100 to laugh rẹrin jalugol jɛ́ɛ kɛ
101 to see , fojú rí, ríran je gis yi'ugol fɛɛ
102 to hear gbọ, tẹtí sí anu hed'agol,nangol laŋ
103 to know
(a fact)
mọ̀ anndugol
104 to think , ronú, wòye xalaat sikkugol,nyumol kuŋndɔ kíi ma
105 to smell
(sense odor)
gbórùn urgol kunyɛ
106 to fear ẹ̀rù, ìfòyà (?) sila hulugol miĩnyáã
107 to sleep sùn, simi d'aanagol ki kɛ
108 to live wà láyé wuurugol,jodugol to fiya ɓɔ́ɛ lɔ
109 to die , ṣaláìsí maayugol faha
110 to kill pa, gbẹ̀mí warugol faha
111 to fight ìjà, jagun (?) hab'ugol tílíŋ kɛ
112 to hunt
(transitive)
dẹ, , ṣọdẹ róbba ngasha fɛ kpai
113 to hit gbá, , piyugol tuu
114 to cut , , ṣá, yún kuntu dog hirsugol tiyɛ
115 to split , pín, là wẹ́wẹ́ shendugol tɛ ka
116 to stab
(or stick)
gún lọ́bẹ,
fi ohun mímún gún (?)
tufgol ɓú fuwa
117 to scratch
(an itch)
họ, ya, yún,
ya ni nkan
nyanyugol wɔnyɛ
118 to dig walẹ̀, wà nílẹ̀, wáàdí gas ngirgol seŋ
119 to swim lúwẹ̀, wẹ̀ feey mbuulol jí ɓɛla
120 to fly , fò-lọ peerol pii
121 to walk rìn, fi ẹsẹ̀ rìn taamaa dem yahadol táháyɛ́
122 to come bia naa arugol,wargol na
123 to lie
(as on one's side)
dùbúlê, nà gbôôrô (?) tedda, taanu waalol sa
124 to sit jókó no odu toog jodd'gol sii
125 to stand dúró, dìde, nàró guzoro taxaw darol sɔ téŋ
126 to turn
(change direction)
yípadà wa ailitol muĩ
127 to fall
(as in drop)
ṣubú, (?) janoigol,tettoygol ɓɛla
128 to give fi fún, fi bùn, jìn gokkol
129 to hold
(in one's hand)
dìmú, gbámú jogol ɓiya
130 to squeeze fún pọ̀, há láyè b'idd'ugol ɓoti
131 to rub gbo, pa, fi ra, fi pa moytugol ma máĩ
132 to wash wẹ̀, fọ̀ bọ́ kuu raxas yiggol ko
133 to wipe , nùkúrò fompa moytogol fiya
134 to pull pod'ol saha
135 to push , tari tutaki jɔndɔ
136 to throw sọ, , fi sọ̀kò perugol fili
137 to tie , so, se kókó kabb'ol kili
138 to sew rán-ṣọkósọ (?) nyo'otol lomɓo
139 to count , , ṣírò limgol laŋ
140 to say , sọ fo wax wi'igol
141 to sing kọrin gimgol lɔŋ ɓɔ
142 to play ṣiré fo pijol tɔmɓɔ́ kɛ
143 to float lefó, fó lójú omi mbeyol ɓofoŋ
144 to flow ṣàn ilul jii
145 to freeze kpu áísi la
146 to swell b'uutol jiijíi
147 sun òrùn anwu naaj naa nge télee
148 moon oṣù, òṣùpá onwa karoo weer lewru káwó
149 star ìràwọ̀ kpakpandu loolo kodel tóóma
150 water omi mmịrị duuroo, jiyo ndox ndiyam
151 rain òjò ndiyam soná
152 river odò (mmịrị) oruru shaangol jí sálé
153 lake adágún gassol jí sálé (yɔ́ pisoe)
154 sea
(as in ocean)
òkun omi-iyọ́ geej weendu kɔí
155 salt iyọ̀ nnu koo xorom lamd'am kpɔndɔ lɔ kɔɔ
156 stone òkúta okwuta beroo xeer hayre seŋ
157 sand yanrìn suuf lesdi kɛnyɛ́
158 dust eruku sollare bhúndufú
159 earth
(as in soil)
ilẹ̀, erùpẹ̀ ala bankoo lesdi luma
160 cloud gùdẹ (?) ade, ndula lúú
161 fog ìkùúkùù, kùrukùru shammam,shuddi lúú
162 sky ọ̀run, ojú ọ̀run igwe dule, dow ɓándaha
163 wind
(as in breeze)
afẹ́fẹ́, ẹ̀fúfú ikuku keni fiyá
164 snow ìrì dídìòjò dídì (?)
yìnyín ti ohun jábọ́ lójú ọ̀run (?)
kímá ɓa múĩ ɓɔ ɓandaha lɔ
165 ice yìnyín, omi dídì oyi malemalleje áísi
166 smoke éfí shurka sisí
167 fire iná oku yiite
168 ash eérú sewo doondi bhuwá
169 to burn
(intransitive)
sún, jóná, mú gbóná wulol ɓinda
170 road ọ̀nà d'atal kíla
171 mountain òkè gíga ugwu 'yolde kɔɔ̃ nyamá
172 red pọ́n, pupa (?) uhie xonxa bodejum jahalé
173 green aláwọ̀ ewé akwụkwọ nri jambakere werta hakohakoje jamɓa kúwa
174 yellow pupa rúsúrúsú bí àwọ ìyeyè (?) edo netemunkoy olol wãã
175 white funfun ocha weex danejum kpɛ́ímá
176 black aláwọ̀ dúdú, ṣú oji fing ñuul b'alejum fiimá
177 night òru abali suutoo guddi jemma lifí
178 day
(daytime)
ọjọ́, ọ̀sán ehihe, ubochi lungo nyelauma télé lɔ
179 year ọdún afo at hita nde saŋ
180 warm
(as in weather)
gbóná diẹ, lílọ́ wọ́rọ́ oku guldum tɔmu
181 cold
(as in weather)
tutù oyi sedda jangol kímá
182 full kún hewal lá fálé
183 new [titun]], àkọtun ọhụrụ kesum námá
184 old ìdarúgbó, ìdàgbà, gbó, ìhewú ochie nayewu kɔ́ɔ́
185 good rere, suwọ̀n, dára nma bodd'um ɓɛ́ɛ
186 bad burú, burúkú, búburú njo wod'a jáwo
187 rotten
(as, a log)
dìbàjẹ́, nyoldum toilé
188 dirty léèrí, lẹgbin, àìmọ́, lọ́bùn ọjịị tilim tuhundi nɔ́ɔ̃wã
189 straight tàrà, tọ, láìwọ forti táŋndé
190 round òbìrìkìtì (?) lelal gɛɛlíí
191 sharp
(as a knife)
mímú, yára se kan shattal lá sáha
192 dull
(as a knife)
kúnú, àìmú, lọ́ra, kújú, yòpe welay já ɓɛ púu
193 smooth tẹ́jú, tẹ́rẹrẹ, ọ̀bọ̀rọ́ b'otid'id'um máĩ kpɔelé
194 wet rin, tutu tooy shoftugol dɔgbɔlé
195 dry
(adjective)
gbígbẹ, gbẹ, gbẹrẹfu, láìlómi wow jo'oral kpaha
196 right
(correct)
títọ́, tó yẹ, dára esi okwu tooñaa footi ɓɛ́ɛna
197 near nítòsí, súnmọ́ra nso sinna jege ha'ade máĩ
198 far jìnà, jijina anya sori b'adaki kaŋ kpɔ́ŋ
199 right
(side)
ọ̀tún (aka) nri bulubaa 'yamo féŋ lɔ́ŋ ɓolo ma
200 left
(side)
òsì (aka) ekpe maraa nano maã ɓólo ma
201 at , níbí, ci, si i la
202 in nínú, nder
203 with
(accompanying)
pẹ̀lú, àti, lọ́dọ̀, , fi, dání fee i
204 and àti, na andung ee amu
205 if , bí ó bá to a
206 because nítorí, nítorítí gam ɓɛ́ímáã
207 name orúkọ too inde tɔ́ɔ́

Sources[edit]

External links[edit]

Wikipedia has an article on:

Wikipedia

Diacritics:

Swadesh lists
Individual languages

Afrikaans – Albanian – Antillean Creole – Arabic (standard) (p), Egyptian Arabic (p), Palestinian Arabic (p), Tunisian Arabic (t) – Armenian (t,p) – Aromanian – Bangala – Bashkir – Basque – Belarusian – Breton – Bulgarian (t) – Burmese (t,p) – Catalan – Chechen – Chinese: Cantonese, Gan (p), Mandarin (t,p), Min Nan (Amoy) (p), Old Chinese (p) – Czech – Danish – Dutch (p) – Egyptian (Middle)  – Esperanto (p) – Estonian – Finnish – Fiji Hindi – Fijian – French (p) – Frisian (West) – Friulian – Georgian (t,p) – German (p) – Greek (modern) (p), Greek (ancient) – Guaraní – Haida – Haitian Creole – Hausa – Hawaiian – Hindi (t) – Hittite – Hmong (White) (p) – Hungarian – Icelandic – Indonesian – Interlingue – Irish (p) – Istro-Romanian – Italian (p) – Japanese (t) – Kashubian – Khmer (p) – Korean (t) – Kurdish – Latin – Latvian – Lingala – Lingua Franca Nova – Lithuanian – Luwian – Macedonian (t) – Malagasy – Malay – Maltese – Megleno-Romanian – Mongolian (t) – Old Portuguese (p) – Ossetian (p) – Polish (p) – Portuguese (p) – Proto-Indo-European – Proto-Slavic – Purepecha – Quechua – Romani – Romanian – Russian (p) – Sanskrit (t) – Scottish Gaelic – Serbo-Croatian – Sinhalese – Slovenian – Spanish (p) – Sranan – Swahili – Swedish – Tagalog – Tajik (t) – Tahitian – Thai (t) – Tocharian B – Tok Pisin – Turkish – Ukrainian – Vietnamese – Walloon – Zulu

Language families and family branches

Afro-Asiatic – Algonquian – Altaic – Araucanian – Austro-Asiatic – Australian – Austronesian – Baltic – Baltic-Finnic – Bantu – Celtic – Dené–Yeniseian – Dravidian – Frisian – Germanic – Hokan – Iberian – Indo-Aryan – Indo-Iranian – Indo-Iranian (extended) – Italian – Mayan – Muskogean – Niger–Congo – Oto-Manguean – Paleosiberian – Penutian – Romance – Sino-Tibetan – Slavic – Siouan – Tai–Kadai – Tibeto-Burman – Tupi–Guarani – Turkic – Uralic – Uto-Aztecan

The list may also include: (t) the transcription in Latin characters; (p) the phonetic transcription