Appendix:Swadesh lists for Niger-Congo languages

Definition from Wiktionary, the free dictionary
Jump to: navigation, search

This is a table of Swadesh lists for Niger–Congo languages.

  • Yoruba (Southwestern Nigeria) — Benue–Congo branch
  • Igbo (Southeastern Nigeria) — Benue–Congo branch
  • Mandinka (Guinea, Gambia, Mali) — Mande branch
  • Wolof (Senegal) — Atlantic branch
  • Fula (Senegal, Mali, Mauretania, Gambia, Guinea-Bissau, Guinea, Sierra Leone, Burkina Faso, Benin, Niger, Nigeria, Cameroon, Tchad, Sudan e.a.) — also called Peulh, Pular, Fulani, Fulfulde; Atlantic branch
English Yoruba Igbo Mandinka Wolof Fula Jango Lang7 Lang8
1 I émi, mo mụ m, n ma mi mi
2 you
(singular)
ìwọ, (informal);
ẹ̀yín (formal)
gị ali, i nga a é
3 he ó, òun a mu o (mo) o
4 we àwa, a ányìnwà (incl.),
ányì-nílé (excl.),
nu en (incl.), min/men (excl.) an
5 you
(plural)
ẹ̀yin únù-nílé ngeen on un
6 they àwọn ñu b'e wèn
7 this eléyí, èyí ñing lii d'un di
8 that èyí, èyítí, ohun tí woo lele, lale d'un da
9 here ibí, níhàyín jang d'oo
10 there lọhun, nibẹ jee fa ton
11 who tani, ẹnití kan hommbo (plural: homb'e) kòn
12 what kíni, kínlá, èwo lan honnd'un sìn
13 where ibo, níbo, níbití ana, fan hoto,toye
14 when ìgbàtí honnde, ndeye
15 how , báwo naka ñaadii honno, noye
16 not , déedéet alaa na'a
17 all gbogbo, olúkúlùkú bee fow, fop, fuu pèpè
18 many púpọ̀, pọ̀, ọ̀pọ̀lọpọ̀ buy, d'ud'aal
19 some díẹ, kan, àwọn kan yoga
20 few díẹ sedd'a
21 other òmíràn, míràn go'o
22 one mení, ọ̀kan otu kiling benna goto (human), go'o oko
23 two méjì abua fula ñaar did'o (human), did'i
24 three mẹta atọ saba ñetta tato, tati
25 four mẹrin anọ naani ñenent nayo, nayi
26 five màrún ise luulu juróom jowo, jowi
27 big nlá, tóbi, gbórin ukwu mawd'o, maw-
28 long jìnnà, gùn, pẹ́ juutugol (=to be long/tall/big)
29 wide gbòrò, jìnnà mbara njaju
30 thick nípọn gouma,tekki
31 heavy wúwo ike teddugol (=to be heavy)
32 small kéré, diẹ ntakiri famar
33 short kúrú rabb'id'ugol (=to be short),dammud'o
34 narrow tóró, híhá, kpachiri b'idd'i
35 thin tínrín, tẹ́rẹ́ (?) shaud'o
36 woman obìnrin nwanyị debbo (plural: rewb'e)
37 man
(adult male)
ọkùnrin nwokè góor gorko (plural: worb'e)
38 man
(human being)
ènìyàn ndì mmadụ nedd'o (plural: yimb'e)
39 child
(a youth)
èwe, ọmọ, ọmọdé xale b'idd'o (plural: b'ibb'e)
40 wife ìyàwó, aya musoo b'eyngu,kore
41 husband ọkọ kee, kewo moodi.gorko
42 mother ìyá, abiyamọ nne naa yaay neene.yaaye
43 father bàbá nna baabaa baay baaba
44 animal ẹran kullun,mardi marle(plural)
45 fish ẹja azu ñewo jën linngii (plural: liyy'i)
46 bird ẹiyẹ, ẹyẹ abìyẹ́ (?) nnụnụ, okuko
(chicken)
kunoo picca sondu ( plural: sholli)
47 dog ajá nkịta xaj rawaandu, bareeru,kutiru
48 louse iná igwu duñoo, karankoo teen tenga (plural: tend'i)
49 snake ejọ́ agwo capatoo, saa jaan, saa mboddi
50 worm ekòló, kòkòròìdinaràn idide kaliyaa saan ngilnga (plural: gild'i)
51 tree igi osisi kapalipaloo,
yiroo
garab lekki
52 forest igbó, ẹgàn ohia ladde
53 stick
(of wood)
kùmọ, ọgọ (?) sauru
54 fruit éso, ọmọ bibb'e-ledd'e
55 seed irúgbìn, irúmọ audiri
56 leaf ewé d'erol,hako
57 root gbòngbò, ìpilẹ̀sẹ̀ d'ad'ol
58 bark
(of tree)
èpo igi shebb'e
59 flower òdòdó piindi
60 grass koríko nax fud'o
61 rope okùn boggol
62 skin
(of a person)
ara der gurii,laral
63 meat
(as in flesh)
ẹran jíjẹ suboo yaapa teewu,kusel
64 blood ẹ̀jẹ obara y'iiy'am
65 bone egungun ọkpụkpụ k'i'al
66 fat
(noun)
ọ̀rá b'ellere
67 egg ẹyin nen boofo,b'occod'e
68 horn ìwo luwal
69 tail ìrú wissho
70 feather
(rather not down)
ìyẹ́ ẹyẹ tiyo wiyengo,leb'ol
71 hair irun abubara kawar cukulol (plural: sukuundu), gasa
72 head orí isi kungo boopa hoore
73 ear etí nti tuloo noppa nowru (plural: noppi)
74 eye ojú anya ñaa bet, bot yiitere (plural: gite)
75 nose imú imi nungo baken hinere, kinal
76 mouth ẹnu onu daa hunnduko
77 tooth
(rather not molar)
ehín eze ñingo boñ nyiire (plural: nyiiy'e)
78 tongue ahọ́n ire nengo laameñ demngal
79 fingernail èékánná ìka ọwọ́ (?) fed'e ngo
80 foot ẹsẹ̀ ukwu singo koyngal.kosngal
81 leg ẹsẹ̀ singo tanka kos ngal
82 knee orúkún, ekún ikpere kumbalingo óom howru (plural: koppi),hosb'u ndu
83 hand ọwọ olu buloo loxo junngo (plural: juud'e)
84 wing ìyẹ́ apá biyeli,bippod'i
85 belly inú, ikùn afo konoo biir reedu
86 guts ìfun cewd'i (singular: sewngol),ketetti
87 neck ọrùn, ẹ̀mí olu kango baat hoyy'udu.daande
88 back ẹ̀hìn azu kooma b'aawo
89 breast ọmú, ọyọ̀n ara sunjoo enndu (plural: end'i); kunndulal = nipple
90 heart ọkàn obi jusoo, kijoo b'ernde
91 liver ẹ́dọ imeji jusoo, buñoo ke nye
92 to drink mu ming naan yarugol
93 to eat jẹ, jẹun domo lekka nyamugol
94 to bite gé jẹ, bù jẹ maata soppugol, nngattaka
95 to suck mu ọmú, fi ẹnu fà mu murugol
96 to spit tutọ́ kartugol
97 to vomit , pọ̀ jade woccu tutugol
98 to blow
(as wind)
mí kíkanfẹ́ (?) lud'ugol
99 to breathe foofugol
100 to laugh rẹrin jalugol
101 to see , fojú rí, ríran je gis yi'ugol
102 to hear gbọ, tẹtí sí anu hed'agol,nangol
103 to know
(a fact)
mọ̀ anndugol
104 to think , ronú, wòye xalaat sikkugol,nyumol
105 to smell
(sense odor)
gbórùn urgol
106 to fear ẹ̀rù, ìfòyà (?) sila hulugol
107 to sleep sùn, simi d'aanagol
108 to live wà láyé wuurugol,jodugol
109 to die , ṣaláìsí maayugol
110 to kill pa, gbẹ̀mí warugol
111 to fight ìjà, jagun (?) hab'ugol
112 to hunt
(transitive)
dẹ, , ṣọdẹ róbba ngasha
113 to hit gbá, , piyugol
114 to cut , , ṣá, yún kuntu dog hirsugol
115 to split , pín, là wẹ́wẹ́ shendugol
116 to stab
(or stick)
gún lọ́bẹ,
fi ohun mímún gún (?)
tufgol
117 to scratch
(an itch)
họ, ya, yún,
ya ni nkan
nyanyugol
118 to dig walẹ̀, wà nílẹ̀, wáàdí gas ngirgol
119 to swim lúwẹ̀, wẹ̀ feey mbuulol
120 to fly , fò-lọ peerol
121 to walk rìn, fi ẹsẹ̀ rìn taamaa dem yahadol
122 to come bia naa arugol,wargol
123 to lie
(as on one's side)
dùbúlê, nà gbôôrô (?) tedda, taanu waalol
124 to sit jókó no odu toog jodd'gol
125 to stand dúró, dìde, nàró guzoro taxaw darol
126 to turn
(change direction)
yípadà wa ailitol
127 to fall
(as in drop)
ṣubú, (?) janoigol,tettoygol
128 to give fi fún, fi bùn, jìn gokkol
129 to hold
(in one's hand)
dìmú, gbámú jogol
130 to squeeze fún pọ̀, há láyè b'idd'ugol
131 to rub gbo, pa, fi ra, fi pa moytugol
132 to wash wẹ̀, fọ̀ bọ́ kuu raxas yiggol
133 to wipe , nùkúrò fompa moytogol
134 to pull pod'ol
135 to push , tari tutaki
136 to throw sọ, , fi sọ̀kò perugol
137 to tie , so, se kókó kabb'ol
138 to sew rán-ṣọkósọ (?) nyo'otol
139 to count , , ṣírò limgol
140 to say , sọ fo wax wi'igol
141 to sing kọrin gimgol
142 to play ṣiré fo pijol
143 to float lefó, fó lójú omi mbeyol
144 to flow ṣàn ilul
145 to freeze
146 to swell b'uutol
147 sun òrùn anwu naaj naa nge
148 moon oṣù, òṣùpá onwa karoo weer lewru
149 star ìràwọ̀ kpakpandu loolo kodel
150 water omi mmịrị duuroo, jiyo ndox ndiyam
151 rain òjò ndiyam
152 river odò (mmịrị) oruru shaangol
153 lake adágún gassol
154 sea
(as in ocean)
òkun omi-iyọ́ geej weendu
155 salt iyọ̀ nnu koo xorom lamd'am
156 stone òkúta okwuta beroo xeer hayre
157 sand yanrìn suuf lesdi
158 dust eruku sollare
159 earth
(as in soil)
ilẹ̀, erùpẹ̀ ala bankoo lesdi
160 cloud gùdẹ (?) ade, ndula
161 fog ìkùúkùù, kùrukùru shammam,shuddi
162 sky ọ̀run, ojú ọ̀run igwe dule, dow
163 wind
(as in breeze)
afẹ́fẹ́, ẹ̀fúfú ikuku keni
164 snow ìrì dídìòjò dídì (?)
yìnyín ti ohun jábọ́ lójú ọ̀run (?)
165 ice yìnyín, omi dídì oyi malemalleje
166 smoke éfí shurka
167 fire iná oku yiite
168 ash eérú sewo doondi
169 to burn
(intransitive)
sún, jóná, mú gbóná wulol
170 road ọ̀nà d'atal
171 mountain òkè gíga ugwu 'yolde
172 red pọ́n, pupa (?) uhie xonxa bodejum
173 green aláwọ̀ ewé akwụkwọ nri jambakere werta hakohakoje
174 yellow pupa rúsúrúsú bí àwọ ìyeyè (?) edo netemunkoy olol
175 white funfun ocha weex danejum
176 black aláwọ̀ dúdú, ṣú oji fing ñuul b'alejum
177 night òru abali suutoo guddi jemma
178 day
(daytime)
ọjọ́, ọ̀sán ehihe, ubochi lungo nyelauma
179 year ọdún afo at hita nde
180 warm
(as in weather)
gbóná diẹ, lílọ́ wọ́rọ́ oku guldum
181 cold
(as in weather)
tutù oyi sedda jangol
182 full kún hewal
183 new [titun]], àkọtun ọhụrụ kesum
184 old ìdarúgbó, ìdàgbà, gbó, ìhewú ochie nayewu
185 good rere, suwọ̀n, dára nma bodd'um
186 bad burú, burúkú, búburú njo wod'a
187 rotten
(as, a log)
dìbàjẹ́, nyoldum
188 dirty léèrí, lẹgbin, àìmọ́, lọ́bùn ọjịị tilim tuhundi
189 straight tàrà, tọ, láìwọ forti
190 round òbìrìkìtì (?) lelal
191 sharp
(as a knife)
mímú, yára se kan shattal
192 dull
(as a knife)
kúnú, àìmú, lọ́ra, kújú, yòpe welay
193 smooth tẹ́jú, tẹ́rẹrẹ, ọ̀bọ̀rọ́ b'otid'id'um
194 wet rin, tutu tooy shoftugol
195 dry
(adjective)
gbígbẹ, gbẹ, gbẹrẹfu, láìlómi wow jo'oral
196 right
(correct)
títọ́, tó yẹ, dára esi okwu tooñaa footi
197 near nítòsí, súnmọ́ra nso sinna jege ha'ade
198 far jìnà, jijina anya sori b'adaki
199 right
(side)
ọ̀tún (aka) nri bulubaa 'yamo
200 left
(side)
òsì (aka) ekpe maraa nano
201 at , níbí, ci, si i
202 in nínú, nder
203 with
(accompanying)
pẹ̀lú, àti, lọ́dọ̀, , fi, dání fee i
204 and àti, na andung ee
205 if , bí ó bá to a
206 because nítorí, nítorítí gam
207 name orúkọ too inde

Sources[edit]

External links[edit]

Wikipedia has an article on:

Wikipedia

Diacritics:

Swadesh lists
Individual languages

Afrikaans – Albanian – Antillean Creole – Arabic (standard) (p), Egyptian Arabic (p), Palestinian Arabic (p), Tunisian Arabic (t) – Armenian (t,p) – Aromanian – Bangala – Bashkir – Basque – Belarusian – Breton – Bulgarian (t) – Burmese (t,p) – Catalan – Chechen – Chinese: Cantonese, Gan (p), Mandarin (t,p), Min Nan (Amoy) (p), Old Chinese (p) – Czech – Danish – Dutch (p) – Egyptian (Middle)  – Esperanto (p) – Estonian – Finnish – Fiji Hindi – Fijian – French (p) – Frisian (West) – Friulian – Georgian (t,p) – German (p) – Greek (modern) (p), Greek (ancient) – Guaraní – Haida – Haitian Creole – Hausa – Hawaiian – Hindi (t) – Hittite – Hmong (White) (p) – Hungarian – Icelandic – Indonesian – Interlingue – Irish (p) – Istro-Romanian – Italian (p) – Japanese (t) – Kashubian – Khmer (p) – Korean (t) – Kurdish – Latin – Latvian – Lingala – Lingua Franca Nova – Lithuanian – Luwian – Macedonian (t) – Malagasy – Malay – Maltese – Megleno-Romanian – Mongolian (t) – Old Portuguese (p) – Ossetian (p) – Polish (p) – Portuguese (p) – Proto-Indo-European – Purepecha – Quechua – Romani – Romanian – Russian (p) – Sanskrit (t) – Scottish Gaelic – Serbo-Croatian – Sinhalese – Slovenian – Spanish (p) – Sranan – Swahili – Swedish – Tagalog – Tajik (t) – Tahitian – Thai (t) – Tocharian B – Tok Pisin – Turkish – Ukrainian – Vietnamese – Walloon – Zulu

Language families and family branches

Afro-Asiatic – Algonquian – Altaic – Araucanian – Austro-Asiatic – Australian – Austronesian – Baltic – Baltic-Finnic – Bantu – Celtic – Dené–Yeniseian – Dravidian – Frisian – Germanic – Hokan – Iberian – Italian – Indo-Iranian – Indo-Iranian (extended) – Mayan – Muskogean – Niger–Congo – Oto-Manguean – Paleosiberian – Penutian – Romance – Sino-Tibetan – Slavic – Siouan – Tai–Kadai – Tibeto-Burman – Tupi–Guarani – Turkic – Uralic – Uto-Aztecan

The list may also include: (t) the transcription in Latin characters; (p) the phonetic transcription